vr akiniai
Photo by Harsch Shivam on Pexels.com

Prieš šimtą metų mokslininkai ir rašytojai prognozavo, kad šiuo metu turėtume ne traukiniais važinėti, o skraidyti mašinomis ir keliauti į kitas planetas. Lėktuvų yra, mašinos dar neskraido, o ir į kitą planetą dar nenuskridome, aplankėme tik savo palydovą Mėnulį. Daugelis spėlionių nepasitvirtino arba buvo atidėtos vėlesniems laikams.

Šiame straipsnyje pabandysime supažindinti su keliais mūsų būsimojo gyvenimo aspektais. Jie nėra iš mokslinės fantastikos srities. Niekas neišgalvota: visa tai jau išrasta arba dar išbandoma.

Baterijų lūžis

Turbūt labiausiai laukiama buvo baterijų pramonės lūžio. Nuo to priklauso labai daug dalykų: ar sugebėsime pagaminti per nuotolį pasikraunančius elektronikos prietaisus bei ar pagaminsime tiek milimetrų dydžio, tiek milžiniškus, pavyzdžiui, laivus, traukinius, sunkvežimius.

Ličio jonų baterijų atradimas 1990-siais Japonijoje buvo perversmas, kuris buvo ne veltui įvertintas Nobelio premija. Tiesa, per artimiausius 20 metų galime sulaukti dar vieno perversmo. Tai reiškia, kad pasikeis mūsų įpročiai naudojant bet kokį įrankį.

Dabartiniai fotovoltiniai elementai turi savų trūkumų, todėl dar negalime įkrauti telefonų tiesiog palikę jų saulėje – reikalingi laidai. O nuo baterijų priklauso visi kasdien naudojami dalykai – telefonai, planšetiniai kompiuteriai, dantų šepetėliai, laikrodžiai, kaitinamojo tabako įrenginiai, žaislai, namų prietaisai, robotai ir t.t.

Robotų dilema

Dažnas žmogus susimąsto, ar ateityje mus nugalės robotai kaip filmuose „Terminatorius“ ar naujausiame filme „Kūrėjas“. Kiberpanko kūrėjai tokios galimybės neatmeta, tačiau tiesa ta, kad per artimiausius 30 metų robotai bus tik namų pagalbininkai ir darbininkai prie konvejerių. Tik pamažu robotai įsilies į mūsų kasdienybę. Kažkada televizorius, mobilusis telefonas atrodė „velnio išmislu“, tad natūralu, kad ir robotams teks „pakovoti“ dėl pripažinimo. Ne visi nori, kad namus už juos valytų robotas, tačiau tie, kurie šia technologija pakeičia įprastą šluotą ir drėgną skudurą, tikrai nesigaili. Laukiamiausias namų robotas – gebantis skalbti, lyginti, sulankstyti ir išrūšiuoti rūbus.

Artimiausiu metu gali būti priimta nemažai teisės aktų dėl robotų gamybos ir jų elgesio taisyklių. Viena jų gali būti robotų humanoidų apribojimai – draudimai robotus gaminti panašius į žmones. Dabar bandoma padaryti, kad robotai liktų panašūs į robotus, nekopijuotų žmonių pavidalo. Taip susidursime su nemažai socialinių problemų.

Virtualiosios realybės laisvalaikis

Žaidimai, kelionės, apsilankymai parkuose ir prekybos centruose pamažu persikelia į virtualiąją realybę, kurią matome užsidėję VR akinius. Juos naudodami galime lengvai pakeliauti po Graikijos Akropolį, Antarktidos ledynus ar užlipti į Everesto viršūnę. Virtualus gidas mums gali papasakoti apie visas mus dominančias smulkmenas. Tiesa, tokie virtualūs turai jau egzistuoja, tačiau taip pažinti pasaulį galėsime visi. Pirkti rūbus taip pat bus paprasta – matuosimės juos virtualiose parduotuvėse, o tada užsisakysime juos į namus. Beje, robotai jau dabar dirba kurjeriais, tad nieko naujo čia neišrasime.

Ar virtualioji realybė pakeis mūsų sportavimo būdą? Gali būti. Nuo to viskas ir prasideda. Jau dabar sėdėdami ant dviračių treniruoklio sporto klube galima įsijungti ekraną, kuriame nufilmuotas važiavimo dviračiu vaizdas. Tai įrodo, kad su VR akiniais yra daug patogiau. Namuose reikės įsirengti specialias erdves veiklai su VR, kad būtų galima reguliuoti temperatūrą ir oro sroves ar net kvapus dėl tikroviškesnių pojūčių.

Ateitis atrodo baugi? Jei tik turėsime teigiamą požiūrį į naujas technologijas – viskas bus gerai.

Ar po 30 metų dar važinėsime automobiliu? Taip. Ir dviračiu, ir paspirtuku, ir motociklu. Tai ilgaamžis malonumas, kurio niekas neatsisakys. Tik neaišku, ar visi galėsime juos įpirkti 😉

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *