Kiekvienas verslas, stengdamasis ne tik išgyventi, bet ir vystytis bei augti, kasdien sprendžia daugybę klausimų bei iššūkių. Vieni iš šių iššūkių yra vykdyti veiklą efektyviai. Efektyvumas reiškia, jog procesai ir užduotys bus atliekamos maksimaliai gerai iš pirmo ar antro karto, sumažinant perdarymus, švaistymus ir kitus veiksmus, kurie užtrunka daugiau laiko, reikalauja daugiau resursų ar finansų.

Veiklos efektyvumas taip pat rodo laipsnį, kuriuo organizacija pasiekia savo tikslus ir įgyvendina savo strateginius tikslus. Įmonė veiklos efektyvumas – tai įmonės strategija ir strateginis valdymas, t.y. pokyčiams įvykti sudaromos palankios sąlygos, kuomet veiklos efektyvumui yra skiriamas prioritetinis dėmesys. Tokiu būdu pasiekiami ir kiti svarbūs įmonių KPI rodikliai – pelnas, darbo našumas, pardavimų augimas, ir pan.

Skirtumas tarp našumo ir efektyvumo

Našumas reiškia daryti dalykus teisingai: ši koncepcija visų pirma orientuota į tai, kaip vykdomi procesai, t.y. procesų ir jų metu vykstančių veiksmų optimizavimą. Taigi svarbus klausimas „kaio padaryti?“. Pavyzdžiui, gamybos įrengimų minimalus perderinimas, minimalios prastovos, mažiausia vieneto kaina, pagamintos produkcijos kiekis per darbo valandą ir pan. Darbo našumas versle vis dar yra labai aktualus ir pageidaujamas, ypač gamybinėse įmonėse. Tokiu būdu siekiama sutaupyti išteklių, pvz.: sumažinti produkto kainą, deja, neretai tai turi neigiamų padarinių, pvz.: per didelės atsargos, kurias kainuoja nupirkti ir sandėliuoti.

Efektyvumas yra teisingų dalykų darymas: ši koncepcija orientuota į verslo veiklas „kas“ ir „kodėl“. Daryti teisingus dalykus reiškia imtis veiksmų, kurie tiesiogiai prisideda prie įmonės strateginių tikslų siekimo ir leidžia atlikti veiklas gerai iš pirmo ar antro karto. Efektyvumo diegimas ir gerinimas yra susijęs su:

  • stebėjimu ir procesų analize, iš kurių išplaukia teisingų sprendimų priėmimas;
  • rinkos poreikių supratimu ir užtikrinimu, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra tikrai vertingi klientams;
  • darbuotojų supratimu, vertinimu, jų girdėjimu ir komunikacija su jais;
  • tiekėjų ir partnerių pasirinkimu, palyginimu, komunikacija;
  • konkurentų analize – kaip klientai yra išsprendę panašius klausimus, kokias strategijas naudoja ir pan.

Veiklos efektyvumas – tai teisingų tikslų išsikėlimas, tinkamas procesų valdymas ir išteklių nukreipimas ten, kur jų panaudojimas atneš didžiausią naudą.

Našumo ir efektyvumo subalansavimo svarba

Nors našumas yra svarbus optimizuojant išteklius ir procesus, dėmesys vien tik našumui kartais gali lemti trumparegiškus sprendimus, kurie gali nesutapti su ilgalaikiais įmonės tikslais. Kita vertus, našumas užtikrina, kad verslo veikla būtų pelninga čia ir dabar, ir prasmingai prisidėtų prie įmonės tikslų. Visapusiškai verslo sėkmei būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingų dalykų darymo (efektyvumo) su dalykais, daromais teisingai (našumas). Ši pusiausvyra padeda tobulinti veiklą, kartu užtikrinant, kad verslas išliktų uždirbtų pinigus dabar, būtų konkurencingas, atlieptų rinkos poreikius ir tvariai augtų.

Našumo ir efektyvumo vertinimo rodikliai

Tam, kad suprastume, kaip sekasi siekti tikslų, tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių, veiklas ir procesus reikia matuoti bei vertinti – šiuo tikslu reikalingi veiklos rodikliai, dar kitaip vadinami KPI rodikliai.

Atitinkamai KPI rodikliai yra kiekybiniai ir kokybiniai, pirmieji fiksuoja procesinius veiksmus – atlikti 20 skambučių klientams, pagaminti X produktų per valandą ir tai rodo darbo našumą; antrieji fiksuoja rezultatą – uždirbti Y pelno, pateikti klientams užsakymus laiku ir pan., ir tai rodo veiklos efektyvumą.

KPI rodikliai dažniausiai išgryninami ir nustatomi įmonės strateginės sesijos, strateginio planavimo procese – nustatomi strateginiai įmonės tiksliai, kurie yra detalizuojami, kaskaduojami, priskiriami atsakingiems padaliniams ar komandoms. Strateginis valdymas – tai efektyvumo tikslų nustatymas ir veiklos efektyvumo rodiklių valdymas, kurių įgyvendinimui gali būti pasitelkiami ir veiklos našumo rodikliai.

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *