Kai kurie žmonės tam skiria pakankamai nemažai dėmesio. Tačiau šiomis dienomis, kai gyvenimo tempas pakankamai greitas ir netrūksta kasdienių rūpesčių, tam atrasti laiko nėra taip paprasta. Todėl šis darbas neretai tampa netgi savotiška problema. Ypač, jeigu artimieji gyvena pakankamai toli nuo kapinių. Tuomet natūralu, kad nuolat jų tvarkyti nebus netgi galimybių. Aišku, yra, kas gali suteikti tokią paslaugą ir pasirūpinti praktiškai viskuo be jūsų įsikišimo. Ir tai tikrai patogus bei praktiškas sprendimas, tačiau už tai reikės atitinkamai ir sumokėti. Todėl, jeigu finansai nėra pagrindinis kriterijus, galima netgi neieškoti kažkokių kitų alternatyvų. Nors jų tikrai yra.

Praktiški sprendimai

Būtent praktiškumas gali lemti ir tai, jog kapų priežiūrai nereikės skirti pernelyg daug laiko. Tačiau nepaisant to jie atrodys ne ką prasčiau, negu kiti, tvarkomi pastoviai. Vienas iš tokių variantų būtų kapavietės uždegimas plokštėmis ar specialiais akmenukais. Tokiu atveju kapų tvarkymas bus paprastesnis, nes nereikės ravėti juose augančių žolių. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog natūralūs augalai irgi reikalauja priežiūros. Ypač, jeigu tai tik periodiškai žydinčios gėlės. Todėl nenorint jomis rūpintis galima to išvis atsisakyti arba vietoje jų įsigyti dirbtines. Taigi, išeičių tikrai yra, tik labai svarbu suprasti, kokie yra jūsų ir artimųjų prioritetai. Kadangi kiekvienas turi savitą kapavietės viziją ir norą, kaip ji turėtų atrodyti.

Kodėl svarbu neapleisti kapavietės?

Visų pirma, tai tradicijos bei pagarba mirusiajam. Juk tikrai nesinorėtų, jog jūsų artimas žmogus po mirties liktų užmirštas. Būtent tą neretai parodo kapų tvarkymas ir tai, kaip jie yra prižiūrimi. Kas reiškia, jog artimi žmonės nuolat apsilanko bei pasirūpina, jog amžinojo poilsio vieta būtų tvarkinga. Į tą net ir nenorėdami atkreipia dėmesį ir kiti kapų lankytojai. Tačiau yra ir dar vienas labai svarbus aspektas. Kadangi netvarkant kapavietės galima sulaukti sankcijų iš savivaldybės ar tiesioginio jų administratoriaus. Tokiu atveju apleisti kapai po kažkiek laiko gali būti netgi perleidžiami kitiems.

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *