Kiekvienos moters neatskiriama stiliaus detalė yra papuošalai. Jei tik turi galimybę ji dažniausiai renkasi išskirtinius rankų darbo aukso dirbinius. Tai – pati geriausia dailiosios lyties išraiška, kartu su neprilygstamu noru pasirodyti ir visam pasauliui sušukti: „Pažiūrėkite, kokia aš šiandien graži!“. To trokšta kiekviena mergina bei moteris. Tiek auksinės apyrankės, tiek ir auksinės grandinėlės visais laikais išlieka madingos. Iš šio metalo pagaminti juvelyrų kūriniai yra labai vertinami, nes tai ne tik gražus akcentas, paįvairinantis moters stilių, suteikiantis jai elegancijos ir grakštumo. Dažniausiai žmonės papuošalus renkasi pagal jų išvaizdą. Žinoma, kreipiamas dėmesys ir į metalą, jo spalvą, kokybę. Sakoma, kad auksas yra šiek kiek pretenzingesnis metalas. Dėl šios priežasties jį labiau mėgsta brandesni žmonės.

Rankų darbo papuošalas gali būti su tam tikra istorija, paslėpta mintimi, kurią gali slapta žinoti tik jos turėtojas bei kūrinį užsakęs ir dovanojęs žmogus. Tokiu dirbiniu gali gimti auksinės grandinėlės ir apyrankės ar netgi vestuviniai žiedai. Apie pastaruosius galima rašyti nesibaigiančius tomus raštų, nes kokių tik jų nebūna. Užsakovų norai ir vizijos beribės, bet šiuolaikiniai juvelyrikos profesionalai taip pat puikiai išpildo sužadėtinių pačius kaprizingiausius norus. Jūs tik pasižvalykite po vestuvinių žiedų katalogus ir nustebsite, kaip susijungusių šiuolaikinių technologijų bei juvelyrų talento dėka gimsta tauriųjų metalų šedevrai!

Egzoterikoje auksas yra vadinamas Saulės metalu ne veltui. Jis yra labai geras energijos laidininkas, kuris saugo nuo blogos akies. Šaltiniai teigia, jog auksas turi savybę prisirišti prie savininko ir kaupti žmogaus energiją. Tikriausiai dėl šių priežasčių amžiams išlieka gaji tradicija perduoti auksinius papuošalus iš kartos į kartą. Mėgsta močiutės išdovanoti savo auksinius dirbinius dukroms ir anūkėms. Tad ta teigiama ir geroji močiučių energija gali būti perduodami būtent tokiu būti. Tai tampa lyg pati nuostabiausia giminės relikvija, kurią būtina saugoti ir branginti. Jei jos dar neturite, niekada nėra vėlu. Galite jau dabar kreiptis į profesionalų juvelyrą ir užsakyti išskirtinį rankų darbo kūrinį (labai tikėtina, kad laikui bėgant jo vertė nuolat kils), kuris jau nuo šiandien gali pradėti naujas Jūsų šeimos ar giminės tradicijas.

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas.