Categories
Dažniausiai tai suprantama staiga: po pokalbio, kuris iš pradžių atrodė visai normalus, banko programėlėje matote pervedimą, kurio nedarėte arba kurį padarėte paskubomis. Pirmoji reakcija būna gėda ir noras niekam nesakyti. Tačiau būtent dabar svarbu veikti greitai, nes kai kuriais atvejais mokėjimą dar įmanoma sustabdyti.
1. Iš karto nutraukite bet kokį ryšį su sukčiais
Lietuvos bankas pataria nutraukti bet kokį bendravimą su sukčiais ir daugiau nieko jiems nepervesti, net jei žadama, kad po dar vieno mokėjimo pinigus atgausite. Pasitaiko ir antroji schemos dalis: paskambina „konsultacinė firma“ ar „pinigų grąžinimo tarnyba“ ir už mokestį žada atgauti prarastą sumą. Į tokius pasiūlymus nereaguokite.
Jei tokia „tarnyba“ jums jau paskambino, jos numerį įveskite į telefono numerių paiešką. Kiti lankytojai tokius numerius dažnai pažymi kategorija „Įtartinas arba galimas sukčiavimas“, todėl iš karto pamatysite, ar skambinta ne tik jums.
2. Skambinkite į savo banką
Bankas gali užblokuoti kortelę ir kartais sustabdyti mokėjimą, todėl skambinkite jam anksčiau nei policijai. Naudokite oficialų banko numerį, kurį rasite kortelės kitoje pusėje ar banko svetainėje. Paprašykite:
- užblokuoti kortelę ir, jei reikia, prieigą prie internetinės bankininkystės;
- sustabdyti ar atšaukti dar neįvykdytus mokėjimus;
- užregistruoti sukčiavimo atvejį.
Lietuvos bankas nurodo, kad finansų įstaigos kai kuriais atvejais dar gali sustabdyti tokius mokėjimus, todėl skambinkite iškart, nelaukdami ryto ar darbo dienos. Jei pinigus pervedėte per elektroninių pinigų įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją, kreipkitės į jį tokiu pat būdu.
3. Praneškite policijai
Nukentėjusieji nuo sukčių pranešimą gali pateikti per policijos portalą epolicija.lt. Jei sukčiavimas vyksta šią akimirką, pavyzdžiui, prie durų laukia „kurjeris“, atvykęs paimti pinigų, skambinkite 112. Pranešime nurodykite sukčių numerį, pervedimo sumą, gavėjo sąskaitą ir laiką. Šiuos duomenis padės surinkti kitas žingsnis.
4. Išsaugokite viską, kas gali padėti
Neištrinkite nieko, net jei norisi kuo greičiau užmiršti. Pravers:
- numeris, iš kurio skambino ar rašė sukčiai, ir skambučių laikai;
- SMS, el. laiškų ir pokalbių programėlių ekrano nuotraukos;
- pervedimų išrašai su gavėjo sąskaita ir data;
- svetainių, kuriose įvedėte duomenis, adresai.
5. Pakeiskite slaptažodžius ir patikrinkite telefoną
Jei pokalbio metu įsidiegėte programėlę „pagalbai“, ją ištrinkite. Pakeiskite el. pašto ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžius, ypač jei tą patį slaptažodį naudojote keliose vietose. Jei sukčiai sužinojo jūsų asmens kodą ar dokumento duomenis, paklauskite banko, kaip apsisaugoti nuo kreditų jūsų vardu.
6. Įspėkite kitus
Lietuvos bankas ragina dalytis istorijomis apie sukčius, nes tai padeda kitiems laiku sustoti. Paprasčiausias būdas yra surasti sukčių numerį paieškoje ir po juo trumpai aprašyti, kas nutiko: kuo skambintojas prisistatė, ko prašė, kokia buvo schema. Prieš rašydami peržiūrėkite komentarų taisykles: jose prašoma neskelbti asmens kodų, adresų, banko ir prisijungimo duomenų. Ypač tai svarbu dabar, kai sukčiai jau žino dalį jūsų duomenų.
Pažiūrėkite ir naujausius bendruomenės pranešimus. Gali paaiškėti, kad tas pats numeris ar ta pati schema jau pasiekė ir kitus žmones. Tokius įrašus verta parodyti ir policijai, kai teikiate pranešimą.
Kodėl nereikia gėdytis
Sukčiai dažniausiai skubina ir gąsdina, o kalba bankų ar policijos vardu, todėl jais patiki ir labai atsargūs žmonės. Banko darbuotojai ir policijos pareigūnai tokius pranešimus gauna nuolat, todėl jūsų istorija jų nenustebins, o greitas skambutis gali išsaugoti dalį pinigų.
