naudingumosertifikatas

Energijos naudingumo sertifikatas yra svarbus dokumentas, kuris padeda įvertinti pastato energijos sąnaudas ir jo efektyvumą. Tačiau apie šį sertifikatą sklando daug mitų, kurie gali suklaidinti būsto savininkus. Šiame straipsnyje paneigsime dažniausiai pasitaikančius mitus ir paaiškinsime tikrąją situaciją.

1. Mitas: energinio naudingumo sertifikatas yra nereikalingas dokumentas

Tiesa: Lietuvoje šis sertifikatas yra privalomas parduodant, nuomojant ar statant pastatą. Jis padeda pirkėjams suprasti, kiek pastatas sunaudoja energijos, o tai gali turėti įtakos eksploatacinėms išlaidoms ir būsto kainai.

Be to, kai kuriose savivaldybėse energinio naudingumo sertifikatas yra būtinas norint gauti renovacijos finansavimą ar valstybės paramą būsto atnaujinimui.

2. Mitas: kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnės sąskaitos už šildymą

Tiesa: Aukšta energinio naudingumo klasė nereiškia, kad šildymo sąnaudos visada bus mažesnės. Tai priklauso ir nuo pastato dydžio, šildymo sistemos tipo bei gyventojų elgsenos. Net ir A klasės pastate, jei naudojamas neefektyvus šildymo būdas, išlaidos gali būti didelės.

Tinkamas namo eksploatavimas, reguliarus šildymo sistemos priežiūra ir efektyvi šilumos izoliacija taip pat turi didelę įtaką šildymo išlaidoms.

3. Mitas: sertifikatą galima gauti bet kokiomis sąlygomis

Tiesa: Energijos sertifikatas išduodamas tik po išsamaus pastato vertinimo, kurį atlieka sertifikuoti ekspertai. Jei pastato būklė neatitinka reikalavimų, jam bus suteikta žemesnė energinė klasė.

Norint gauti aukštesnę energinio naudingumo klasę, pastatas turi atitikti tam tikrus izoliacijos, šildymo ir vėdinimo standartus. Tai reiškia, kad pastatai su prasta izoliacija ar senais langais dažniausiai negauna aukštos klasės įvertinimo.

4. Mitas: energinio naudingumo sertifikatas galioja visam laikui

Tiesa: Sertifikatas galioja 10 metų, po kurių jis turi būti atnaujintas. Jei per šį laikotarpį pastate atliekami renovacijos darbai, gali būti verta atnaujinti sertifikatą anksčiau, siekiant gauti aukštesnę energinę klasę.

Po renovacijos, kai atnaujinamos šiluminės izoliacijos medžiagos, langai ar šildymo sistema, naujas sertifikatas gali atspindėti geresnius energijos vartojimo rodiklius, kas gali padidinti būsto rinkos vertę.

5. Mitas: pastato energinio naudingumo klasė neturi įtakos būsto vertei

Tiesa: Nekilnojamojo turto rinkoje energinio efektyvumo klasė yra svarbus veiksnys. Aukštesnė klasė gali padidinti būsto vertę ir padaryti jį patrauklesnį pirkėjams. Daugelis bankų taip pat atsižvelgia į energinio naudingumo klasę, suteikdami paskolas būsto įsigijimui ar renovacijai.

Be to, pirkėjai dažniau renkasi energiją taupančius būstus, nes tai leidžia sutaupyti šildymo ir elektros išlaidoms ateityje.

6. Mitas: sertifikato gavimas yra sudėtingas ir brangus procesas

Tiesa: Sertifikato gavimas nėra sudėtingas, jei pasirenkamas profesionalus ekspertas. Kaina priklauso nuo pastato dydžio ir sudėtingumo, tačiau dažniausiai ji atsiperka dėl sumažėjusių eksploatacijos išlaidų.

Daugeliu atvejų energinio naudingumo sertifikato kaina prasideda nuo 50 eurų už mažą butą ir gali siekti kelis šimtus eurų dideliems komerciniams pastatams. Vis dėlto, tai yra vienkartinė investicija, kuri gali padėti sutaupyti tūkstančius eurų ateityje.

7. Mitas: energinio sertifikato nereikia, jei pastatas yra senas

Tiesa: Energijos naudingumo sertifikatas reikalingas visiems pastatams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Net jei pastatas yra senas ir jam suteikiama žema energinė klasė, sertifikatas padeda suprasti, kokių priemonių reikia imtis energijos efektyvumui pagerinti.

Seni pastatai, atlikus renovaciją, dažnai gali pakilti bent viena energinio efektyvumo klase aukščiau, o tai suteikia ilgalaikę naudą tiek savininkui, tiek būsimiems pirkėjams.

Išvada

Energijos naudingumo sertifikatas yra svarbus įrankis, padedantis suprasti pastato energinį efektyvumą. Jis ne tik reikalingas pagal įstatymus, bet ir naudingas būsto savininkams bei pirkėjams. Paneigę populiarius mitus, matome, kad šis sertifikatas gali padėti taupyti pinigus ir priimti informuotus sprendimus dėl nekilnojamojo turto.

Jei norite sužinoti daugiau apie energinio naudingumo sertifikavimą, apsilankykite mūsų svetainėje – NaudingumoSertifikatas.lt.

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *