Krematoriumas Vilniuje – ori ir pagarbi paskutinė kelionė

Kremavimas yra viena seniausių laidojimo tradicijų, pastaraisiais dešimtmečiais įgijusi didelį populiarumą visame pasaulyje. Lietuvoje palaikų kremavimas oficialiai buvo įteisintas 1932 metais, o pirmasis krematoriumas pradėjo veikti 1936 metais. Vis dėlto, 2003 metais jis buvo uždarytas, nes neatitiko šiuolaikinių standartų. Kėdainiuose krematoriumas veikia nuo 2011 metų, o krematoriumas Vilniuje pradėjo veiklą 2023 metais. Šiandien kremavimas tapo vis populiaresniu pasirinkimu, suteikiančiu galimybę artimiesiems pasirinkti įvairius laidojimo sprendimus, atitinkančius praktinius bei emocinius poreikius.

Kodėl kremavimas tampa toks populiarus?

Kremavimo paslaugos dažnai yra pasirenkamos ir dėl praktinių, ir dėl emocinių aspektų:

• Kremavimo procesas yra gana greitas: įprastai kremavimas trunka nuo vienos iki trijų valandų. Tai padeda artimiesiems greičiau atsisveikinti su mirusiuoju ir pereiti prie gedulo laikotarpio.
• Aplinkai draugiškesnis sprendimas: pasirinkus kremavimą, nereikia įrenginėti didelį žemės plotą užimančių kapaviečių. Žinoma, jei nusprendžiama urną laidoti kapavietėje, svarbu įsitikinti, kad urna pagaminta iš aplinkai draugiškų medžiagų (vertėtų vengti metalo detalių bei cheminių dažų).
• Galimybė rinktis įvairias pelenų laikymo galimybes: mirusiojo pelenai gali būti laidojami kapavietėse, laikomi kolumbariume ar išbarstyti pelenus tam leistinose vietose.
• Didesnis lankstumas: kremavimas suteikia daugiau lankstumo nei tradicinis laidojimas. Kremavimas suteikia galimybę atsisveikinti su mirusiuoju net ir užsienyje gyvenantiems žmonėms, kurie negali skubiai atvykti į artimojo laidotuves.

Kremavimo istorija

Lietuvoje kremavimas išpopuliarėjo ne taip ir seniai. Krematoriumas Vilniuje – tai trečiasis mūsų šalyje veikiantis krematoriumas, kuris savo veiklą pradėjo dar visai neseniai. Nors anksčiau toks atsisveikinimo su mirusiuoju būdas sukeldavo daugybę aštrių diskusijų, tačiau šiandien net 78 procentai Lietuvos gyventojų tokį atsisveikinimo būdą laiko priimtinu.

Visame pasaulyje palaikų kremavimas anaiptol nėra naujovė. Pirmieji kremavimo pavyzdžiai buvo rasti Senovės Indijoje ir Senovės Graikijoje, kur šis procesas buvo susijęs su religinių ir dvasinių įsitikinimų išraiška. Indijoje dar prieš kelis tūkstančius metų kremavimas buvo laikomas svarbia dvasine praktika, susijusia su reinkarnacijos ir sielos išlaisvinimo principais. 

Senovės Graikijoje ir Romoje kremavimas taip pat buvo populiarus, ypač tarp aukštuomenės. Romėnai tikėjo, kad kremavimas padeda greičiau sugrąžinti žmogaus sielą į dievų glėbį. Tai buvo laikoma garbingesniu ir dvasingesniu būdu atsisveikinti su mirusiuoju nei tradicinis laidojimas.

Viduramžiais Europoje (ypač krikščioniškosiose šalyse) kremavimas buvo praradęs savo populiarumą. Krikščionybės principai skelbė, kad kūnas turi būti palaidotas, nes jis yra Dievo kūrinys, ir tik per prisikėlimą kūnas turės vėl atgimti. Dėl šios priežasties kremavimas buvo uždraustas tose šalyse, kuriose krikščionybė turėjo autoritetą.

Vis dėlto, XIX amžiaus pabaigoje kremavimas vėl tapo aktualus, ypač Vakarų Europoje. Kremavimas vėl tapo priimtinas, kai buvo išplėtoti technologiniai sprendimai ir pagerinta kremavimo procesų kontrolė. Šiandien kremavimas Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tampa vis populiaresnis pasirinkimu dėl aplinkosaugos, ekonominių ir emocinių privalumų. Tai leidžia žmonėms pasirinkti paprastesnį (dažnai – ir ekonomiškesnį) būdą atsisveikinti su mirusiaisiais, tuo pačiu suteikiant didelę laisvę sprendžiant, kaip ir kur bus laikomi mirusiojo pelenai.

Šiek tiek faktų apie kremavimą

Štai – šiek tiek įdomių faktų apie kremavimą:

• Pirmieji modernūs krematoriumai atsirado Italijoje. 1874 metais atidarytas krematoriumas žymėjo svarbų žingsnį kremavimo proceso vystymesi ir pripažinime kaip priimtino laidojimo metodo.
• Kremavimas gali būti ekonomiškesnis pasirinkimas: kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, kremavimas yra populiarus ne tik dėl kultūrinių priežasčių, bet ir dėl ekonominių aspektų. Žemės sklypai kapinėse gali būti labai brangūs, todėl kremavimas tampa prieinamesniu ir praktiškesniu pasirinkimu.
• Nors kremavimo metu į atmosferą išskiriamas anglies dioksidas, tyrimai rodo, kad tai gali būti ekologiškesnis pasirinkimas nei tradicinis laidojimas, ypač jei atsižvelgiama į ilgesnį kapaviečių priežiūros poreikį.
• Kai kurie menininkai ir velionio šeimos nariai nusprendžia integruoti mirusiųjų pelenus į meno kūrinius, tai įprasmindami mirusiojo atminimą.
• Nors krikščionybė ilgą laiką prieštaravo kremavimui, nes manyta, kad kūnas turi būti palaidotas laukiančiam prisikėlimui, šiandien daugelyje krikščioniškų bendruomenių kremavimas yra priimtinas.

Krematoriumas Vilniuje tampa vis populiaresniu pasirinkimu dėl praktinių ir emocinių privalumų. Kremavimas leidžia paprasčiau organizuoti laidotuves ir suteikia daugiau laisvės pasirinkti, kur bus laikomi mirusiojo pelenai. Kaip ir tradicinis laidojimas, kremavimas suteikiama galimybę atsisveikinti su velioniu pagarbiu, tačiau praktiniu būdu, atitinkančiu šiuolaikinio gyvenimo tempą ir vertybes.