Categories
VšĮ (viešoji įstaiga) – tai nesiekiančios pelno organizacijos teisinė forma, dažnai pasirenkama kuriant švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų ar kitus visuomenei naudingus projektus. VšĮ steigimas, skirtingai nei UAB ar MB, neturi akcinio kapitalo ir akcininkų; vietoj to ji turi steigėjus ir dalininkus. Bet koks uždirbtas pelnas VšĮ veikloje negali būti išmokamas steigėjams ar dalininkams kaip dividendai – pelnas turi būti panaudotas įstatuose nustatytiems viešiesiems tikslams.
Pavyzdžiui, jei įsteigėte VšĮ organizuoti nemokamus mokymus jaunimui ir gavote pajamų (tarkime, iš rėmėjų ar mokamų seminarų), tas perteklius turi būti investuojamas į daugiau mokymų, įrangos įsigijimą ir pan., o ne išdalintas steigėjams.
VšĮ steigimas aktualus, kai norite įkurti, pavyzdžiui, privačią mokyklą, globos namus, medicinos centrą, labdaros organizaciją, meno galeriją, asociacijos funkcijas turinčią organizaciją be formalių narių. Viešoji įstaiga suteikia tam tikrą patikimumą (ji suvokiama kaip „nevyriausybinė organizacija“) ir gali gauti paramą – VšĮ gali turėti paramos gavėjo statusą, dėl kurio gyventojai gali skirti 1,2% GPM paramai.
Steigėjai ir steigimo dokumentai
Įmonės steigimas visada prasideda nuo steigėjų sprendimo. VšĮ gali steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (pvz., žmonių grupė arba įmonė, arba jų kombinacija). Minimalus steigėjų skaičius viešajai įstaigai nėra nustatytas įstatyme – ją gali įsteigti ir vienas asmuo (tuomet sudaromas steigimo aktas), o jei steigėjų daugiau – pasirašoma steigimo sutartis.
Reikia sugalvoti unikalų pavadinimą (pageidautina, kad jame atsispindėtų veiklos pobūdis; žodį „viešoji įstaiga“ galima įtraukti arba trumpinį VšĮ, bet tai neprivaloma – įstatymas leidžia turėti VšĮ statusą nebūtinai pavadinime, nors daug kas naudoja). Paruošiami įstatai – svarbiausias dokumentas, nustatantis VšĮ veiklos sritį, valdymo organus, taisykles (įstatai gali būti sudaromi laisva forma, bet yra tipiniai pavyzdžiai patvirtinti Ūkio ministro).
Įstatuose reikia nurodyti dalininkų teises (jei jų bus; dalininkais gali tapti asmenys, kurie įneša turtinį įnašą VšĮ veiklai, jie turi tam tikras valdymo teises, panašiai kaip akcininkai, bet neturi nuosavybės dalies). Jei steigėjų daugiau nei vienas, paprastai sušaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame patvirtinami įstatai, išrenkami valdymo organai (dažnai VšĮ turi kolegialų valdymo organą – Stebėtojų tarybą ar Valdybą, nebent atsisakoma jos, tuomet lieka vienasmenis vadovas ir dalininkų susirinkimas).
Taip pat paskiriamas vadovas – VšĮ direktorius. Pagal įstatymus, viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas nebūtinas, jei steigėjas vienas – tuomet jo vienasmeniai sprendimai prilygsta susirinkimo sprendimams.
Parengiami steigimo dokumentai: steigimo aktas/sutartis, įstatai, steigiamojo susirinkimo protokolas (jei buvo). Taip pat reikia turėti dokumentą apie buveinės adresą – jei patalpos priklauso steigėjui, tai jo sutikimas registruoti VšĮ; jei nuomojamos – patalpų savininko sutikimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra 3, bet VšĮ – nuo 1, taigi VšĮ lankstesnė mažesnei grupei ar net pavieniam asmeniui.
Registravimo tvarka ir kaina
Paruošus dokumentus, VšĮ steigimas tęsiasi Juridinių asmenų registre (Registrų centre). Pirmiausia galima rezervuoti pavadinimą (užpildžius JAR-5 formą – tai nėra privaloma, bet apsaugo vardą 6 mėn., mokamas ~16,22 € mokestis). Tuomet galima teikti registravimo prašymą.
Jei visi steigėjai turi kvalifikuotus e. parašus, patogu steigti internetu per Registrų centro savitarną – ten daug kas automatizuota, sugeneruojami tipiniai įstatai, duomenų formos. Elektroniniam steigimui svarbu, kad: visi steigėjai būtų arba fiziniai asmenys su e. parašu, arba juridiniai asmenys, kurių atstovai turi e. parašus; taip pat negalima keisti tipinių įstatų šablono (nes jei keisite – reikės notaro).
Jeigu bent vienas steigėjas neturi e. parašo ar norite individualių įstatų, teks pasinaudoti notaro paslaugomis. Notaras tvirtina steigimo sutartį/aktą, įstatus ir patvirtina JAR-1 formoje nurodytų duomenų tikrumą. Notaro paslaugos kainuoja papildomai (paprastai ~100 € ar daugiau, priklausomai nuo dokumentų apimties).
Pateikus dokumentus Registrų centrui (elektroniniu būdu arba per notarą), registratorius patikrina duomenis. Jei viskas tvarkoje, juridinis asmuo (VšĮ) įregistruojamas per kelių darbo dienų terminą (elektroniniu būdu paprastai per 1 d.d., popieriniu – iki 3 d.d.). Už registravimą mokamas mokestis – elektroniniu būdu ~14 €, per notarą (popieriniu) – ~30 €.
Po įregistravimo suteikiamas įmonės kodas, VšĮ oficialiai pradeda egzistuoti. Tada galima atsidaryti banko sąskaitą, registruoti VšĮ kaip paramos gavėją (jei reikia), įdarbinti darbuotojus, gauti licencijas jei veiklai reikia ir pan.
Įmonės steigimas: VšĮ vs UAB
Dažnai svarstoma, ką rinktis – viešąją įstaigą ar kitą juridinę formą. Jeigu jūsų tikslas – verslas ir pelnas, tuomet VšĮ netiks, geriau steigti UAB, MB ar individualią įmonę. Bet jei jūsų tikslai nekomerciniai (pvz., kultūros sklaida, švietimas, socialinis projektas) ir galimai planuojate naudotis valstybės ar ES parama, aukojimais – VšĮ tam tinkamas modelis.
VšĮ steigėjai netampa savininkais – jie negauna turto dalies net jei VšĮ likviduojama (likęs turtas turi būti perduotas kitai panašiai viešajai įstaigai arba valstybei). Tai suteikia garantiją rėmėjams, kad turtas neiškelius privatiems asmenims.
Įmonės steigimas apskritai (nesvarbu VšĮ ar UAB) reikalauja atsakingai pasiruošti: įvertinti veiklos tikslus, parengti gerus įstatus, sugalvoti tinkamą pavadinimą. Viešosios įstaigos atveju taip pat svarbu apgalvoti valdymo struktūrą – ar turėsite dalininkų (juos galima priimti vėliau, jei kas nors reikšmingai prisidės turtu ar lėšomis) ar pakaks steigėjų įnašų.
Beje, minimalaus įstatinio kapitalo VšĮ nereikia – steigėjai gali įnešti tam tikrą pradinį įnašą (pvz., 100 € ar 1000 €, arba tiesiog turtą – kompiuterį, biuro stalą veiklai), bet įstatymas nereglamentuoja sumos. Tai skiriasi nuo UAB, kur reikalingas bent 1000 € kapitalas.
Praktiniai patarimai steigiant VšĮ:
- Pasirinkite aiškų pavadinimą: Kadangi VšĮ dažnai komunikuoja su visuomene, jos pavadinimas turėtų būti aiškus, lengvai ištariamas ir atspindėti veiklą (pvz., „VšĮ Jaunimo karjeros centras“ iškart sufleruoja veiklos pobūdį).
- Pasiruoškite apibrėžti veiklos sritis: Juridinių asmenų registre registruojant reikės nurodyti veiklos kodus (pagal EVRK). Viešosios įstaigos gali verstis ir komercine veikla, bet ta veikla turi neprieštarauti tikslams – apgalvokite, kokias paslaugas teiksite ar veiklas vykdysite.
- Steigėjų atsakomybė: VšĮ yra ribotos civilinės atsakomybės – tai reiškia, kad jos skolos ar įsipareigojimai nėra tiesiogiai išieškomi iš steigėjų turto (nebent jie prisiėmė laidavimus). Taigi, steigėjai rizikuoja tik savo įnašais. Tai panašu į UAB privalumą. Tačiau VšĮ negali bankrutuodama likusio turto atiduoti steigėjams – turtas turi būti perduotas kitam panašiam subjektui.
- Mokesčiai ir statusai: VšĮ moka mokesčius panašiai kaip kitos įmonės (pelno mokestį tik jei vykdo komercinę veiklą ir turi pelno; jei gauna paramą ir panaudoja pagal paskirtį – neapmokestinama). Jei planuojate rinkti paramą, po registracijos kreipkitės dėl paramos gavėjo statuso (juridinių asmenų registre pažyma, leidžianti gauti GPM 1,2% ir kt. paramą).
- Valdymas: Nors pradinėje stadijoje galbūt turėsite mažą kolektyvą, įstatuose aprašykite aiškiai valdymo organus. Paprastai yra dalininkų susirinkimas (jei bent vienas dalininkas atsiras), kolegialus organas (valdyba arba taryba – nebūtina) ir vadovas. Jei esate vienintelis steigėjas ir direktorius – vis tiek ateityje gali atsirasti dalininkų, tad tvarka turi būti numatyta.
Viešosios įstaigos steigimo privalumai ir trūkumai
VšĮ forma turi keletą svarbių privalumų:
- Ribota civilinė atsakomybė: steigėjai rizikuoja tik įstaigai įneštomis lėšomis, asmeninis turtas lieka apsaugotas.
- Nėra minimalaus kapitalo: VšĮ steigimui nereikia įmokėti minimalaus pradinio kapitalo (skirtingai nei, pavyzdžiui, UAB ar MB).
- Mokesčių lengvatos: vykdant VšĮ veiklą galima pasinaudoti tam tikromis pelno mokesčio lengvatomis (jei įgyvendinamos reikiamos sąlygos).
- Galimybė vykdyti komercinę veiklą: nors VšĮ tikslas – visuomenei naudingos paslaugos, leidžiama vykdyti ir su tokiu tikslais susijusią komercinę veiklą.
- Parama ir dotacijos: VšĮ gali gauti iki 2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį (paramą) bei verslo subjektų aukas ar ES paramą, skirtą nevyriausybinėms organizacijoms.
Tačiau VšĮ forma turi ir trūkumų:
- Pelno paskirstymas ribotas: gautas pelnas privalo būti skirtas įstatuose numatytiems tikslams – steigėjams dividendai negali būti mokami.
- Pertvarkymo galimybė ribota: VšĮ negali tiesiogiai pertvarkyti į pelno siekiančią įmonę (pvz., UAB), todėl jos plėtros galimybės yra ribotos.
- Veiklos sričių apribojimas: VšĮ gali vykdyti tik tas veiklos rūšis, kurios aiškiai įrašytos įstatuose.
- Tarptautinis pažintis: užsienyje VšĮ statusas nėra plačiai žinomas, todėl tarptautinėje veikloje gali tekti papildomai aiškinti šio juridinio asmens pobūdį.
VšĮ steigimo eiga
VšĮ steigimas vykdomas keliais etapais. Pirmiausia reikia pasirinkti įstaigos pavadinimą ir patikrinti, ar jis laisvas Juridinių asmenų registre. Tinkamą pavadinimą rezervavus laikinai, parengiami steigimo dokumentai: steigimo sutartis arba aktas ir VšĮ įstatai. Jei VšĮ steigia keli asmenys, rengiamas steigiamasis susirinkimas ir jo protokolas.
Taip pat būtina surinkti steigėjų ir būsimų VšĮ vadovų asmens duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus, adresus) bei, jei biuro patalpos priklauso kitam asmeniui, gauti jo raštišką sutikimą buveinei nurodyti.
Dokumentų pasirašymas ir registracija: Paruoštus steigimo dokumentus steigėjai gali pasirašyti elektroniniu parašu arba susitarti dėl notaro įforminimo. Elektroninis steigimas paprastai trunka 2–3 darbo dienas, o notarui patvirtinant – apie savaitę. Notaras patikrina, kad paraiškoje pateikti duomenys ir įstatai atitinka teisės aktų reikalavimus. Parengus visus dokumentus, užpildoma Juridinių asmenų registro (JAR) paraiška (pvz., JAR-1), kurią kartu su steigimo aktais ir įstatais pateikiama Registrų centrui įstaigos įregistravimui. Viešoji įstaiga laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
Dokumentų rinkinys: VšĮ steigimui paprastai prireikia šių dokumentų:
- Steigimo sutartis arba aktas: sutartis kelių steigėjų atveju arba vieno steigėjo aktas.
- Įstatai: detalus VšĮ tikslų, veiklos sričių ir vidaus valdymo taisyklių aprašymas.
- Steigiamasis susirinkimas (protokolas arba sprendimas): jei steigėjų yra keli, dokumentas patvirtina įstaigos steigimą.
- Steigėjų ir vadovų duomenys: steigėjų (fizinių arba juridinių asmenų) ir būsimo VšĮ vadovo asmens duomenų formos.
- Registracijos adresas: patalpų, kurios bus įstaigos buveine, savininko raštiškas sutikimas (jei buveinės savininkas nėra steigėjas).
- JAR formos: reikalingos Juridinių asmenų registro paraiškos ir deklaracijos (pvz., JAR-1, JAR-5).
Kitos įmonių steigimo paslaugos
Steigiant organizacijas svarbu žinoti, kad įmonės steigimas apima ne tik VšĮ. Pvz., analogiškai reikia parengti dokumentus ir registruoti adresą steigti įmonę uždarosios akcinės bendrovės (UAB), mažosios bendrijos (MB) ar individualios įmonės (IĮ) forma. Daugelis verslo paslaugų centrų (pvz., LC paslaugų centras, Finorder) konsultuoja klientus tiek VšĮ, tiek kitų verslo formų steigimo klausimais, padėdami paruošti visus steigimo formalumus.
VšĮ steigimas – tai investicija į visuomenei naudingą veiklą. Profesionalūs konsultantai padeda parengti dokumentus ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, todėl steigimo procesas vyksta sklandžiai ir patikimai.
Kas yra VšĮ ir kam ji skirta? VšĮ (viešoji įstaiga) – tai nesiekiančios pelno organizacijos teisinė forma, dažnai pasirenkama kuriant švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų ar kitus visuomenei naudingus projektus. Viešosios įstaigos pagrindinis tikslas – teikti paslaugas arba vykdyti veiklą, tenkinančią viešuosius interesus, o ne siekti pelno savininkams. Skirtingai nei UAB ar MB, VšĮ neturi akcinio kapitalo ir akcininkų; vietoj to ji turi steigėjus ir dalininkus. Bet koks uždirbtas pelnas VšĮ veikloje negali būti išmokamas steigėjams ar dalininkams kaip dividendai – pelnas turi būti panaudotas įstatuose nustatytiems viešiesiems tikslams. Pavyzdžiui, jei įsteigėte VšĮ organizuoti nemokamus mokymus jaunimui ir gavote pajamų (tarkime, iš rėmėjų ar mokamų seminarų), tas perteklius turi būti investuojamas į daugiau mokymų, įrangos įsigijimą ir pan., o ne išdalintas steigėjams. VšĮ steigimas aktualus, kai norite įkurti, pavyzdžiui, privačią mokyklą, globos namus, medicinos centrą, labdaros organizaciją, meno galeriją, asociacijos funkcijas turinčią organizaciją be formalių narių. Viešoji įstaiga suteikia tam tikrą patikimumą (ji suvokiama kaip „nevyriausybinė organizacija“) ir gali gauti paramą – VšĮ gali turėti paramos gavėjo statusą, dėl kurio gyventojai gali skirti 1,2% GPM paramai. Steigėjai ir steigimo dokumentai. Įmonės steigimas visada prasideda nuo steigėjų sprendimo. VšĮ gali steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (pvz., žmonių grupė arba įmonė, arba jų kombinacija). Minimalus steigėjų skaičius viešajai įstaigai nėra nustatytas įstatyme – ją gali įsteigti ir vienas asmuo (tuomet sudaromas steigimo aktas), o jei steigėjų daugiau – pasirašoma steigimo sutartis. Reikia sugalvoti unikalų pavadinimą (pageidautina, kad jame atsispindėtų veiklos pobūdis; žodį „viešoji įstaiga“ galima įtraukti arba trumpinį VšĮ, bet tai neprivaloma – įstatymas leidžia turėti VšĮ statusą nebūtinai pavadinime, nors daug kas naudoja). Paruošiami įstatai – svarbiausias dokumentas, nustatantis VšĮ veiklos sritį, valdymo organus, taisykles (įstatai gali būti sudaromi laisva forma, bet yra tipiniai pavyzdžiai patvirtinti Ūkio ministro). Įstatuose reikia nurodyti dalininkų teises (jei jų bus; dalininkais gali tapti asmenys, kurie įneša turtinį įnašą VšĮ veiklai, jie turi tam tikras valdymo teises, panašiai kaip akcininkai, bet neturi nuosavybės dalies). Jei steigėjų daugiau nei vienas, paprastai sušaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame patvirtinami įstatai, išrenkami valdymo organai (dažnai VšĮ turi kolegialų valdymo organą – Stebėtojų tarybą ar Valdybą, nebent atsisakoma jos, tuomet lieka vienasmenis vadovas ir dalininkų susirinkimas). Taip pat paskiriamas vadovas – VšĮ direktorius. Pagal įstatymus, viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas nebūtinas, jei steigėjas vienas – tuomet jo vienasmeniai sprendimai prilygsta susirinkimo sprendimams. Parengiami steigimo dokumentai: steigimo aktas/sutartis, įstatai, steigiamojo susirinkimo protokolas (jei buvo). Taip pat reikia turėti dokumentą apie buveinės adresą – jei patalpos priklauso steigėjui, tai jo sutikimas registruoti VšĮ; jei nuomojamos – patalpų savininko sutikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra 3, bet VšĮ – nuo 1, taigi VšĮ lankstesnė mažesnei grupei ar net pavieniam asmeniui. Registravimo tvarka ir kaina. Paruošus dokumentus, VšĮ steigimas tęsiasi Juridinių asmenų registre (Registrų centre). Pirmiausia galima rezervuoti pavadinimą (užpildžius JAR-5 formą – tai nėra privaloma, bet apsaugo vardą 6 mėn., mokamas ~16.22 € mokestis). Tuomet galima teikti registravimo prašymą. Jei visi steigėjai turi kvalifikuotus e. parašus, patogu steigti internetu per Registrų centro savitarną – ten daug kas automatizuota, sugeneruojami tipiniai įstatai, duomenų formos. Elektroniniam steigimui svarbu, kad: visi steigėjai būtų arba fiziniai asmenys su e. parašu, arba juridiniai asmenys, kurių atstovai turi e. parašus; taip pat negalima keisti tipinių įstatų šablono (nes jei keisite – reikės notaro). Jeigu bent vienas steigėjas neturi e. parašo ar norite individualių įstatų, teks pasinaudoti notaro paslaugomis. Notaras tvirtina steigimo sutartį/aktą, įstatus ir patvirtina JAR-1 formoje nurodytų duomenų tikrumą. Notaro paslaugos kainuoja papildomai (paprastai ~100 € ar daugiau, priklausomai nuo dokumentų apimties). Pateikus dokumentus Registrų centrui (elektroniniu būdu arba per notarą), registratorius patikrina duomenis. Jei viskas tvarkoje, juridinis asmuo (VšĮ) įregistruojamas per kelių darbo dienų terminą (elektroniniu būdu paprastai per 1 d.d., popieriniu – iki 3 d.d.). Už registravimą mokamas mokestis – elektroniniu būdu ~14 €, per notarą (popieriniu) – ~30 €. Po įregistravimo suteikiamas įmonės kodas, VšĮ oficialiai pradeda egzistuoti. Tada galima atsidaryti banko sąskaitą, registruoti VšĮ kaip paramos gavėją (jei reikia), įdarbinti darbuotojus, gauti licencijas jei veiklai reikia ir pan. Įmonės steigimas: VšĮ vs UAB. Dažnai svarstoma, ką rinktis – viešąją įstaigą ar kitą juridinę formą. Jeigu jūsų tikslas – verslas ir pelnas, tuomet VšĮ netiks, geriau steigti UAB, MB ar individualią įmonę. Bet jei jūsų tikslai nekomerciniai (pvz., kultūros sklaida, švietimas, socialinis projektas) ir galimai planuojate naudotis valstybės ar ES parama, aukojimais – VšĮ tam tinkamas modelis. VšĮ steigėjai netampa savininkais – jie negauna turto dalies net jei VšĮ likviduojama (likęs turtas turi būti perduotas kitai panašiai viešai įstaigai arba valstybei). Tai suteikia garantiją rėmėjams, kad turtas neiškelius privatiems asmenims. Įmonės steigimas apskritai (nesvarbu VšĮ ar UAB) reikalauja atsakingai pasiruošti: įvertinti veiklos tikslus, parengti gerus įstatus, sugalvoti tinkamą pavadinimą. Viešosios įstaigos atveju taip pat svarbu apgalvoti valdymo struktūrą – ar turėsite dalininkų (juos galima priimti vėliau, jei kas nors reikšmingai prisidės turtu ar lėšomis) ar pakaks steigėjų įnašų. Beje, minimalaus įstatinio kapitalo VšĮ nereikia – steigėjai gali įnešti tam tikrą pradinį įnašą (pvz., 100 € ar 1000 €, arba tiesiog turtą – kompiuterį, biuro stalą veiklai), bet įstatymas nereglamentuoja sumos. Tai skiriasi nuo UAB, kur reikalingas bent 1000 € kapitalas. Praktiniai patarimai steigiant VšĮ:
- Pasirinkite aiškų pavadinimą: Kadangi VšĮ dažnai komunikuoja su visuomene, jos pavadinimas turėtų būti aiškus, lengvai ištariamas ir atspindėti veiklą (pvz., „VšĮ Jaunimo karjeros centras“ iškart sufleruoja veiklos pobūdį).
- Pasiruoškite apibrėžti veiklos sritis: Juridinių asmenų registre registruojant reikės nurodyti veiklos kodus (pagal EVRK). Viešosios įstaigos gali verstis ir komercine veikla, bet ta veikla turi neprieštarauti tikslams – apgalvokite, kokias paslaugas teiksite ar veiklas vykdysite.
- Steigėjų atsakomybė: VšĮ yra ribotos civilinės atsakomybės – tai reiškia, kad jos skolos ar įsipareigojimai nėra tiesiogiai išieškomi iš steigėjų turto (nebent jie prisiėmė laidavimus). Taigi, steigėjai rizikuoja tik savo įnašais. Tai panašu į UAB privalumą. Tačiau VšĮ negali bankrutuodama likusio turto atiduoti steigėjams – turtas turi būti perduotas kitam panašiam subjektui.
- Mokesčiai ir statusai: VšĮ moka mokesčius panašiai kaip kitos įmonės (pelno mokestį tik jei vykdo komercinę veiklą ir turi pelno; jei gauna paramą ir panaudoja pagal paskirtį – neapmokestinama). Jei planuojate rinkti paramą, po registracijos kreipkitės dėl paramos gavėjo statuso (juridinių asmenų registre pažyma, leidžianti gauti GPM 1,2% ir kt. paramą).
- Valdymas: Nors pradinėje stadijoje galbūt turėsite mažą kolektyvą, įstatuose aprašykite aiškiai valdymo organus. Paprastai yra dalininkų susirinkimas (jei bent vienas dalininkas atsiras), kolegialus organas (valdyba arba taryba – nebūtina) ir vadovas. Jei esate vienintelis steigėjas ir direktorius – vis tiek ateityje gali atsirasti dalininkų, tad tvarka turi būti numatyta.
Apibendrinant, VšĮ steigimas yra gana paprastas procesas, ypač elektroniniu būdu. Svarbu gerai apgalvoti būsimos veiklos modelį ir tikslus, nes viešoji įstaiga labiau tinka ne pelno siekiantiems sumanymams. Kaip ir steigiant bet kurią įmonę, kruopštus pasirengimas užtikrins sklandų startą – aiškūs dokumentai, tvarkinga registracija ir galite pradėti kilnius darbus savo naujoje viešojoje įstaigoje.
