Yra dalykų, kurių nepakeisi – laikas eina, veidas keičiasi, o veidrodyje kartais pradeda žiūrėti visai nebe ta pati mergina. Ta pati, kuri vakar dar šypsojosi be jokių filtrų. Sulaukus 40-ies, veido bruožai pradeda kalbėt apie praeitį: mažiau miego, daugiau rūpesčių, šiek tiek genetikos – ir, aišku, neišvengiamai… metai. Ir štai vieną dieną žiūri į save – ir supranti, kad tavo žvilgsnis nebe toks atviras, kad vokai apsunkę, tarsi pavargę visą laiką. Ir pradedi galvot – o gal laikas pokyčiui?

Bet kas iš tikro yra ta vokų korekcija? Ar tai grožio užgaida? O gal – realus sprendimas, galintis sugrąžinti ne tik žvilgsnio atvirumą, bet ir gerą savijautą?

Nuovargio žvilgsnis… net ir po atostogų?

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl moterys kreipiasi dėl vokų operacijos – amžiaus lemtas odos nusileidimas. Nesvarbu, kaip gerai miegi, kaip brangiai tepi kremą ar kiek išgeri vandens – jei tavo šeimoje visi turi linkusius „užkristi“ vokus, labai tikėtina, kad jie „nusileis“ ir tau. Ir visai ne po 60-ies – dažnai jau ir po 40-ies.

Ir čia nėra nieko gėdingo. Mes visos senstame. Bet kai matai save nuotraukose ir tavo akis atrodo pavargus net tada, kai jautiesi puikiai – kyla klausimas: ar tikrai reikia laukti, kol situacija taps kritinė?

Funkcija – ne tik estetika

Žmonės dažnai galvoja, kad vokų pakėlimas yra tik dėl grožio. Kad tai tik „kaprizas“. Bet realybė – daug rimtesnė. Nusileidę viršutiniai vokai gali ne tik slėpti tavo akis, bet ir fiziškai trukdyti regėjimui. Kai kurioms moterims sunku skaityti, žiūrėti televizorių ar net vairuoti – nes viršutiniai vokai riboja matymo lauką. Taip, tiesiogine prasme.

Be to, kai oda nuolat krinta žemyn, ji slegia akies raumenis, o tie – dirba per daug. Pasekmė? Dažni galvos skausmai, akių nuovargis, net migrena.

Ne, tai nebūtinai plastinė operacija

Dažnai žmonės galvoja: „operacija“ = „baisu“, „skausminga“, „ilgas gijimas“. Bet šiuolaikinė vokų korekcija – daug paprastesnė nei atrodo. Procedūra dažnai atliekama vietinėje nejautroje, trunka apie valandą, o randai? Po kelių savaičių jie praktiškai nematomi.

Ir dar – tai nebūtinai reiškia „kitą veidą“. Gera vokų korekcija nėra skirta pakeisti tavo bruožų. Ji tiesiog grąžina tau tą versiją savęs, kurioje jautiesi labiausiai „tu“. Labiausiai… gyva. Be nuolatinio „pavargusios“ išraiškos filtro.

Kada metas pasvarstyti rimtai?

Jei pradėjai vengti akių šešėlių, nes jie tik dar labiau paryškina nukritusius vokus. Jei nuotraukose matai tik liūdną žvilgsnį. Jei reikia kelti antakius, kad pamatytum viršutinę regėjimo dalį. Ir jei vis dažniau pagalvoji – gal verta pasikonsultuoti. Tai ženklas.

Konsultacija nieko neįpareigoja. Gydytojas ar specialistė įvertins tavo situaciją, parodyt gali būti ir kompiuterinę simuliaciją, kaip atrodytum po operacijos. O tada – sprendi tu.

Ar tai keičia gyvenimą?

Gal skambės banaliai, bet… taip. Moterys po vokų korekcijos neretai pasako, kad grįžo ne tik jų žvilgsnis, bet ir noras vėl dažytis akis, pasitikėti savimi, nebijoti būti matomai. Net ir darbo pokalbiai, naujos pažintys ar senos draugystės įgauna kitą atspalvį, kai iš veidrodžio žiūri nebe pavargusi, o gyva, gyvybinga tu.

Ir visa tai – ne dėl to, kad reikia „pataisyti save“. Ne. O todėl, kad nori gyventi atvirai, pilnai, ir su žvilgsniu, kuris pasako viską be žodžių.

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *