Categories
Ar gali būti alergija saulės šviesai?
„Atostogavome prie Platelių ežero. Oras – kaip iš atviruko. Visi aplink deginasi, vaikai taškosi vandeny, o aš… slepiuosi po skėčiu su ilgarankove. Tik pabuvus saulėje dešimt minučių, išberia visą kaklą, rankas. Niežti, dega, oda pasidaro tarsi smėliu nusėta. Galvojau – gal kremas netiko, gal maistas kaltas. Bet kartojosi jau trečią vasarą iš eilės. Galiausiai gydytoja pasakė: tai – saulės alergija… Kaip taip gali būti?“ – pasakoja Rūta iš Mažeikių.
Rūtos istorija ne tokia jau reta. Vis daugiau žmonių Lietuvoje skundžiasi keistais simptomais, atsirandančiais po saulės vonių. Taigi, ar iš tiesų galima būti alergiškam… saulei?
Kas išvis yra ta saulės alergija?
Saulės alergija – ne visai ta „alergija“, kokią įsivaizduojame. Tai daugiau odos reakcija į ultravioletinius spindulius, dažniausiai vadinama polimorfine šviesos dermatoze. Paprasčiau? Oda sureaguoja į saulės šviesą ir „parodo savo nuomonę“: išberia, parausta, niežti. Kartais net skauda lyg nudegus. Šie simptomai gali pasirodyti jau po 15–30 minučių buvimo saulėje.
Įdomu tai, kad ši reakcija dažnai pasireiškia tik pavasarį ar vasaros pradžioje – kai oda dar „nepratusi“ prie saulės. Tačiau yra ir žmonių, kuriems kiekvienas saulėtas rytas tampa iššūkiu.
Kuo skiriasi saulės alergija nuo nudegimo?
Saulės nudegimas – tai reakcija į per didelį UV spindulių kiekį. Jis atsiranda dažniausiai po ilgo deginimosi – oda tampa raudona, karšta, vėliau lupasi.
Tuo tarpu saulės alergija dažnai atsiranda net ir po trumpo buvimo saulėje. Ir ne visada reikia tiesioginio saulės spindulių – net ir pavėsyje ar už debesų UV spinduliai veikia. Taip, net kai „nekaršta“!
Kodėl vieniems būna, o kitiems – ne?
Vienas pagrindinių klausimų: kodėl? Kodėl mano draugė ištisas dienas gulasi degintis, o man užtenka penkių minučių ir atrodo, kad uodai būtų puolę?
Mokslininkai dar neatsako tiksliai. Yra įtarimų, kad tai susiję su genetika, imunitetu ar net vartojamais vaistais. Kai kurie antibiotikai, hormoniniai preparatai ar net paprasti skausmą malšinantys vaistai gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams.
Be to, tokia alergija dažniau pasitaiko moterims ir šviesios odos žmonėms. Taigi – ir lietuviams.
Ką daryti? Ar yra išeitis?
Yra. Net kelios. Ir pirmoji – saugoti odą. Skamba nuobodžiai, bet tikrai veikia.
– Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis, iš tankesnio audinio.
– Nešiokite kepurę ar skrybėlę.
– Venkite buvimo tiesioginėje saulėje nuo 11 iki 16 val.
– Naudokite saulės kremą su SPF 50+, net ir lietingą dieną – UV spinduliai vis tiek pasiekia odą.
– Vartokite antihistamininius vaistus, jei gydytojas juos paskyrė.
Kai kuriais atvejais dermatologas gali pasiūlyti šviesos terapiją – tai tarsi treniruotė odai: pamažu pripratinama prie saulės, kad reakcijos sumažėtų.
Ar reikia panikuoti?
Ne. Tai tikrai nėra mirtina būklė. Tačiau neprižiūrėta oda gali sukelti diskomfortą, sugadinti atostogas ar net sukelti uždegimą. Be to, nuolatinis niežėjimas, paraudimas, bėrimai – ne tik fizinė, bet ir emocinė kančia.
Svarbiausia – žinoti, kas tai yra, ir neignoruoti. Jei įtariate saulės alergiją, verta pasitarti su gydytoju dermatologu. Nes kiekvienas atvejis gali būti šiek tiek kitoks.
„Kai pagaliau supratau, kas su manimi vyksta, pradėjau ruoštis iš anksto – dar žiemą keičiau kai kuriuos vaistus, pavasarį naudojau SPF kremus ir vengiau per ilgo buvimo saulėje. Šią vasarą pirmą kartą – be bėrimų, be niežulio. Maudžiausi ežere, žaidžiau tinklinį su draugais ir pagaliau galėjau mėgautis vasara. Jaučiuosi laiminga!“ – sako Rūta.
Rūtai praverstų geros alergologijos klinikos kontaktai, kur ji galėtų individualiai pasikonsultuoti su alergologu ir sužinoti daugiau apie šią bėdą ir kaip su ja gyventi…
