Ar pastebėjote, kad vakare batai atrodo per maži, o kojos sunkios, tarsi jose būtų prisipylę švino? Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, ankstyvas rudens šaltis, mažai judėjimo ir nereguliarus gėrimas daugeliui lietuvių tapo kasdienybe. Kūnas į tai atsako lėtesne kraujotaka, skysčių kaupimu audiniuose ir nuovargio jausmu.

Gera žinia ta, kad nemažai problemų galima palengvinti pačiame namų komforte, nereikia nei brangių procedūrų, nei sudėtingos įrangos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl atsiranda patinimai, kokie įpročiai padeda kraujotakai, kaip veikia šiuolaikiniai namų prietaisai ir kada verta kreiptis į gydytoją.

Kodėl sulėtėja kraujotaka ir atsiranda patinimai

Kraujagyslėmis kraujas į kojas atteka daugiausia dėl širdies darbo, o atgal į širdį jį „stumia“ raumenys, ypač blauzdų. Kai ilgai sėdime ar stovime vietoje, šis raumenų siurblys veikia silpnai, todėl skysčiai pradeda kauptis apatinėse kūno dalyse. Rezultatas: sunkumo jausmas, tinstančios kulkšnys ir pėdos.

Svarbų vaidmenį atlieka ir limfinė sistema, kuri šalina iš audinių perteklinį skystį bei medžiagų apykaitos likučius. Skirtingai nei kraujotakos sistema, ji neturi savo „variklio“, todėl priklauso nuo judėjimo, kvėpavimo ir išorinio spaudimo. Dėl šios priežasties net lengvas fizinis aktyvumas gali padaryti daug naudos.

Patinimus gali lemti ir kiti dalykai: druskos perteklius mityboje, karštis, hormoniniai svyravimai, per ankšta avalynė ar apranga. Dažniausiai tai laikini pokyčiai, tačiau jei patinimas nepraeina arba atsiranda staiga, reikia pagalvoti apie rimtesnes priežastis.

Judėjimas: paprasčiausia kraujotakos priemonė

Jokia procedūra nepakeičia paprasto judėjimo. Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas svarbus visoms amžiaus grupėms, o ilgų sėdėjimo pertraukų reikėtų vengti. Dirbantiems biure naudinga bent kartą per valandą atsistoti ir pasivaikščioti kelias minutes.

Kelios paprastos užduotys padeda „įjungti“ blauzdų raumenų siurblį:

  • kėlimasis ant pirštų galų ir lėtas nusileidimas, 15–20 pakartojimų;
  • kulkšnių sukimas į abi puses sėdint ar stovint;
  • pėdų lenkimas ir tiesimas, kai sėdite prie darbo stalo;
  • trumpas pasivaikščiojimas lauke po pietų, geriausia gaiviame ore.

Dažnai pakanka dešimties minučių per dieną, tik svarbu tai daryti reguliariai. Vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu ypač naudingi, nes sukelia ritmišką raumenų susitraukimą.

Savimasažas ir šiluminės procedūros

Savimasažas yra viena seniausių ir prieinamiausių priemonių. Jam nereikia jokios įrangos, tik kelių minučių ir šiek tiek kūno kremo ar aliejaus. Svarbiausia taisyklė: judesiai turi būti glostantys ir lėti, kryptis nuo pėdų link širdies.

Kaip atlikti paprastą kojų savimasažą

Pradėkite nuo pėdos, glostykite ją delnais link kulkšnies. Tuomet pereikite prie blauzdos, judėkite aukštyn iki kelio, o po to prie šlaunies. Spaudimas turi būti švelnus, nes limfinės kraujagyslės yra arti odos paviršiaus ir per stiprus spaudimas nepadeda. Visa procedūra užtruks apie penkiolika minučių.

Kontrastinis dušas ir pėdų vonelės

Pakaitinis šiltas ir vėsus vanduo skatina kraujagyslių plėtimąsi ir siaurėjimą, todėl veikia tarsi kraujagyslių mankšta. Pradėkite nuo šilto vandens, baikite vėsesniu, bet ne ledinio. Pėdų vonelė su jūros druska vakare taip pat atpalaiduoja, tačiau jos netinka tiems, kuriems diagnozuotos venų ligos ar odos pažeidimai.

Namų prietaisai: ką verta žinoti prieš pirkdami

Pastaraisiais metais namų kūno priežiūros prietaisų pasiūla smarkiai išaugo. Pigu.lt ar Varle.lt parduotuvėse rasite įvairiausių variantų, nuo kainos požiūriu prieinamų iki brangių. Kad nesusipainiotumėte, verta suprasti, kuo skiriasi pagrindinės grupės.

Raumenis veikiantys prietaisai

Pirmąją grupę sudaro masažuokliai, skirti pėdoms, kaklui, nugarai ar blauzdoms. Jie veikia raumenis: vibracija, spaudimu ar smūgiais mažina įtampą, o kartu gali pagerinti vietinę kraujotaką ir savijautą. Šie prietaisai ypač tinka po sėdimo darbo ar fizinio krūvio, tačiau patinimų jie tiesiogiai nešalina, nes limfos tekėjimą skatina tik tam tikro tipo spaudimas.

Limfos tekėjimą skatinantys prietaisai

Antrąją grupę sudaro limfodrenažiniai aparatai, dažniausiai veikiantys pneumatiniu principu. Tai specialios manžetės ar batai, kurie užsipildo oru ir paeiliui spaudžia kūno dalis nuo pėdos link šlaunies, imituodami rankinį limfodrenažą. Jie padeda mažinti sunkumo jausmą ir laikinus patinimus, ypač po ilgo sėdėjimo ar kelionės.

Tačiau limfodrenažiniai aparatai tinka ne visiems. Jų nereikėtų naudoti esant ūmiam uždegimui, giliųjų venų trombozei, širdies nepakankamumui, nėštumo komplikacijoms ar onkologinėms ligoms be gydytojo pritarimo. Prieš pradedant naudoti, būtina pasitarti su specialistu.

Į ką atsižvelgti renkantis

Žvelgdami į kainas, atsižvelkite ne tik į pradines išlaidas, bet ir į garantiją bei galimybę grąžinti prekę, kurią Lietuvoje užtikrina vartotojų teisės, prižiūrimos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT). Pasirinkite prietaisus su kokybės sertifikatais ir aiškia naudojimo instrukcija lietuvių kalba. Net ir geriausi masažuokliai neatstoja judėjimo, tinkamos mitybos bei gydytojo konsultacijos, kai ji reikalinga.

Mityba ir skysčių balansas

Tai, ką valgome ir geriame, tiesiogiai veikia skysčių pusiausvyrą organizme. Druskos perteklius verčia audinius sulaikyti vandenį, todėl verta ribotis perdirbtų produktų, sūrių užkandžių ir sūdytų mėsos gaminių. Daugiau naudos duoda daržovės, vaisiai, kuriuose gausu kalio, pavyzdžiui, bananai, bulvės, špinatai.

Svarbu pakankamai gerti vandens. Paradoksalu, bet kai gėrimo trūksta, organizmas linkęs skysčius kaupti. Tinkamas kiekis kiekvienam skirtingas, tad geriausia orientuotis pagal troškulį ir šlapimo spalvą. Alkoholio ir kofeino perteklius gali dar labiau trikdyti skysčių balansą.

Praktinis planas: penkiolikos minučių vakarinė rutina

Jei norite pradėti paprastai, išbandykite šį planą, kurį galima atlikti kiekvieną vakarą:

  1. Pirmos trys minutės. Atsigulkite ir pakelkite kojas ant pagalvių taip, kad pėdos būtų aukščiau nei širdis.
  2. Kitos trys minutės. Lėtai sukite kulkšnis ir lankstykite pėdas.
  3. Vėliau penkios minutės. Švelniai pamasažuokite kojas delnais nuo pėdų link šlaunų.
  4. Paskutinės keturios minutės. Ramiai kvėpuokite pilvu, nes gilus kvėpavimas padeda limfos tekėjimui.

Po kelių savaičių pastebėsite, ar sunkumo jausmas mažėja. Jei turite namų prietaisą, galite jį naudoti vietoje trečio žingsnio, laikydamiesi gamintojo nurodymų ir gydytojo patarimų.

Kada reikia kreiptis į gydytoją

Namų priemonės skirtos savijautai palaikyti, o ne ligoms gydyti. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei patinimas atsirado staiga ir yra tik vienoje kojoje, jei jį lydi skausmas, paraudimas ar karščiavimas, jei atsiranda dusulys ar spaudimas krūtinėje. Tokiais atvejais negalima laukti ir bandyti gydytis savarankiškai, o esant įtarimui dėl krūtinės skausmo ar dusulio būtina skambinti numeriu 112.

Taip pat į šeimos gydytoją verta užsukti, jei patinimai kartojasi kasdien, nepraeina po nakties poilsio ar didėja. Tuomet gali prireikti kraujagyslių, širdies, inkstų ar skydliaukės tyrimų.

Kraujotakos gerinimas ir patinimų mažinimas namuose remiasi keliais paprastais principais: daugiau judėti, reguliariai daryti švelnų savimasažą, tinkamai gerti ir valgyti, o prireikus pasitelkti patikimus namų prietaisus. Niekas nepakeičia nuoseklumo, todėl geriau kasdien skirti dešimt ar penkiolika minučių nei kartą per mėnesį ilgai ir intensyviai.

Pradėkite jau šį vakarą: pakelkite kojas, pasukite kulkšnis ir išbandykite trumpą savimasažą. Jei kils abejonių dėl savijautos ar prietaisų tinkamumo, pasitarkite su šeimos gydytoju. Kūnas už rūpestį atsilygins lengvesne savijauta ir daugiau energijos.

By Marius

Labai seniai, vienas iš gilaus Žemaitijos kaimo į sostinę atvykęs jaunuolis, nedrąsiai įžengė į savo universiteto kompiuterių kabinetą. Nedrąsiai atsisėdo prie laisvo kompiuterio ir, sulaikęs kvėpavimą, paspaudė mygtuką. Sumirgėjo žalia lemputė, bet kompiuterio ekranas liko juodas... Jaunuolis persėdo prie kito kompiuterio ir nusistebėjo, kodėl tokioje įstaigoje kompiuteriai neveikia... Paspaudė mygtuką ir... antras kompiuteris neįsijungė. Šalia sėdėjęs studentas pastebėjo tokias desperatiškas pastangas : „paspausk Power mygtuką ant kompiuterio, o tik tada ant monitoriaus...“ Akių iš gėdos nebuvo kur dėti, bet tą dieną buvo duotas aiškus pažadas - išmokti naudotis kompiuteriu, jį prisijaukinti ir padaryti savo sąjungininku, o ne priešu. Po keleto metų šis pažadas buvo įgyvendintas su kaupu. Kuo baigėsi ši istorija? Pasižiūrėkite į Rasytojas.lt ir patys suprasite...

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *